Naujienos

2024 m. rugsėjo 11-13 vyko projekto „Together“ mokymai, skirti deinstitucionalizacijos temai nagrinėti. Mokymuose dalyvavo bendrijos „Viltis“ grupinio gyvenimo nemų darbuotoja Simona Kirijenko, Valakampių socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Paulauskyte ir projekto koordinatorė Natalija Olėsova. Mokymus vedė Inclusion Europe direktorius Milanas Šverepa. Jau daugėlis metų bendrija „Viltis“ yra Inclusion Europe narė (Inclusion Europe jungia 68 narius iš 39 šalių, atstovaujančius žmonės su intelekto negalia, jų tėvus ir globėjus).
Susipažinkite su mokymų dalyvių atsiliepimais:

Virginija apie mokymus: mokymuose be dalyvių iš Lietuvos dalyvavo įvairių organizacijų atstovai iš Čekijos, Rumunijos, Belgijos ir Slovakijos. Mokymų metu buvo daug kalbėta ir diskutuota apie realų asmenų su negalia įtraukties procesą, apie aiškią nuostatą, kad negalią turintis žmogus neturi būti izoliuotas nuo bendruomenės ir praleisti savo gyvenimą institucijoje, o didelės institucijos turi būti uždarytos.

Deinstitucionalizacija nėra greitas procesas, bet ji visiems turi būti suprantama kaip natūralus procesas ir svarbu, kad kuo daugiau žmonių, kurie yra svarbūs jo vyksmui, apie jį žinotų, suvoktų jo svarbą, palaikytų. Daug diskusijų sukėlė pats institucijos, kurioje gyvena asmuo su negalia, apibrėžimas, suvokimas ir asmens gyvenimas ne institucijoje.

Mokymų dalyvių nuomonės išsiskyrė, kai kurie pabrėžė, kad gyvenimas ne institucijoje reiškia gyvenimą ne didesnėje nei 4-6 žmonių grupėje, kiti – ne daugiau 10, bet svarbiausias dalykas – namų atmosfera, naudojimasis paslaugomis bendruomenėje, ryšių palaikymas. Iš ties, svarbu suprasti, kad perkėlus asmenį su negalia iš didelės institucijos į mažesnę, tai dar nereiškia deinstitucionalizacija.

Svarbu visoms suinteresuotoms šalims atsakyti į klausimą: ,,Kaip įvertinsime, kad tai ką sukūrėme / ar kuriame naujo deinstitucionalizacijos procese, nėra institucija?, ,,Kokios mūsų vertybės ir kodėl mes dalyvaujame šiame procese?‘‘ Svarbiausia, kad šių pokyčių metu būtų išklausomas, girdimas ir aktyviai, kiek pajėgia, dalyvautų, kalbėtų pats asmuo su negalia. Lauksiu tolimesnio šių mokymų tęsinio ir esu pasirengusi pasidalyti įgytomis žiniomis.

Simona apie mokymus: Rugsėjo mėnesį Prahoje vykę dvejų dienų trukmės mokymai, skirti deinstitucionalizacijos temai nagrinėti, buvo naudingi padedant gilintis į institucijose gyvenančių žmonių su negalia poreikį gyventi sociume ir su tuo galimus patirti iššūkius. Buvo smagu sutikti dalyvius, atvykusius iš Slovakijos, Rumunijos ir Čekijos, Belgijos ir išgirsti pastarųjų įkvepiančias idėjas, ugdančias patirtis ir įdomias diskusijas. Mokymų metu pirmiausia dėmesys buvo atkreiptas į sąvokų apibrėžties vienodumo svarbą, savo vertybių savianalizę ir pozityvų šiame procese dalyvaujančių žmonių skatinimą atlikti mažus, tačiau išsamiai apgalvotus žingsnius, vedančius link sėkmingos deinstitucionalizacijos.

Skirtingos perspektyvos ir supratimai į su deinstitucionalizacijos tema susijusias sąvokas gali pakloti nelygų pamatą, vedantį prie skirtingų tikslų, o negatyvas – supriešinti, demotyvuoti, atgrasyti aplinkinius nuo noro veikti ir keistis. Šie mokymai ne tik asmeninio tobulėjimo galimybė, bet ir įpareigojanti atsakomybė: visa, ko pavyks pasisemti čia, bus perduota Lietuvai. Dėl to taip pat skirta laiko rasti būdus, padedančius tinkamai ištransliuoti pertvarkos svarbą visuomenėms.

Tam buvo kuriamas mokymų planas, struktūra, turinys, kuriuos įgyvendintų kiekvienas mokymų dalyvis savo šalyje ir sėkmingai pasidalintų sukauptomis žiniomis. Be to, tai buvo puiki galimybė susimąstyti ir apie savo, nors dar tik pusmetį trunkantį, darbą grupinio gyvenimo namuose, t. y., ar neseniai Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Viltis“ įkurti grupinio gyvenimo namai Vilniuje ir Lentvaryje yra deinstitucionalizacijos ar transinstitucionalizacijos dalis; ar tampame tinkamu pavyzdžiu kitiems, nes, kaip buvo minėta mokymų metu, žmonės nėra linkę tikėti argumentais, jie tiki ir seka kitų atliekamais veiksmais, gerais pavyzdžiais.