Konvencijos

 NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJA

 Preambulė

 

  • 1950 m. Pagrindinės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija;
  • 1958 m. Konvencija Dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje;
  • 1959 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija;
  • 1975 m. Konvencija Dėl profesinio orientavimo ir profesinio rengimo ugdant žmogaus išgales;
  • 1983 m. Konvencija Dėl (invalidų) profesinės reabilitacijos ir užimtumo;
  • 2006 m. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir kt.

 

 Valstybės, šios Konvencijos Šalys,

  • a) prisimindamos, kad pagal Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintus principus visai žmonių giminei būdinga prigimtinis orumas ir vertė, lygios ir neatimamos teisės sudaro laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindą;
  • b) pripažindamos, kad Jungtinės Tautos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių paktuose paskelbė ir susitarė, kad kiekvienas, be jokių išimčių, turi teisę į visas šiuose dokumentuose įtvirtintas teises ir laisves;
  • c) dar kartą patvirtindamos visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą, nedalomumą, tarpusavio priklausomumą ir tarpusavio ryšį bei būtinybę neįgaliesiems užtikrinti galimybę visapusiškai naudotis šiomis teisėmis ir laisvėmis be diskriminacijos;
  • d) prisimindamos Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Vaiko teisių konvenciją, taip pat Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;
  • e) pripažindamos, kad neįgalumo sąvoka yra vis dar plėtojama ir kad neįgalumas atsiranda dėl asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, ir požiūrio bei aplinkos sudaromų kliūčių sąveikos, trukdančios tokiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis;
  • f) pripažindamos principų ir politikos gairių, įtvirtintų Visuotinėje veiksmų programoje dėl neįgaliųjų ir Bendrosiose lygių galimybių teikimo neįgaliesiems taisyklėse, svarbą ir jų įtaką nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu skatinant, rengiant ir vertinant politikos kryptis, planus, programas ir veiksmus;
  • g) pabrėždamos su neįgalumu susijusių klausimų kaip neatsiejamos dalies įtraukimo į atitinkamas tvarios plėtros strategijas svarbą;
  • h) taip pat pripažindamos, kad bet kokio asmens diskriminacija dėl jo neįgalumo yra žmogaus prigimtinio orumo ir vertės sumenkinimas;
  • i) toliau pripažindamos neįgaliųjų įvairovę;
  • j) pripažindamos būtinybę skatinti ir apsaugoti visų neįgaliųjų, įskaitant tų, kuriems reikia daugiau paramos, žmogaus teises;
  • k) susirūpinusios tuo, kad, nepaisant šių įvairių priemonių ir įsipareigojimų, neįgalieji ir toliau susiduria su dalyvavimo visuomenėje kaip lygiateisiai jos nariai kliūtimis ir jų žmogaus teisių pažeidimais visose pasaulio dalyse;
  • l) pripažindamos tarptautinio bendradarbiavimo svarbą neįgaliųjų gyvenimo sąlygų gerinimo kiekvienoje valstybėje, visų pirma besivystančiose valstybėse, srityje;
  • m) pripažindamos vertingą esamą ir potencialų neįgaliųjų indėlį į savo bendruomenių bendrą gerovę ir įvairovę ir kad galimybės neįgaliesiems visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis suteikimo skatinimas ir visapusiško neįgaliųjų dalyvavimo skatinimas leis sustiprinti jų priklausymo visuomenei pojūtį ir labai paskatins didelę žmogiškojo, socialinio ir ekonominio visuomenės vystymosi pažangą bei skurdo panaikinimą;
  • n) pripažindamos neįgaliųjų asmeninio savarankiškumo ir nepriklausomumo, įskaitant laisvę rinktis, svarbą;
  • o) manydamos, kad neįgaliesiems turėtų būti suteikta galimybė aktyviai dalyvauti sprendimų dėl politikos krypčių ir programų, įskaitant tas, kurios yra tiesiogiai su jais susijusios, priėmimo procesuose;
  • p) susirūpinusios sudėtingomis sąlygomis, su kuriomis susiduria neįgalieji, patiriantys įvairių ar sunkesnių formų diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės, etninės, socialinės ar autochtonų kilmės, turtinės padėties, gimimo, amžiaus ar kitokio statuso;
  • q) pripažindamos, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms tiek namuose, tiek už namų ribų dažnai kyla didesnis smurto, sužalojimų ar prievartos pavojus, taip pat pavojus susidurti su atsainiu ar aplaidžiu požiūriu, netinkamu elgesiu ar išnaudojimu;
  • r) pripažindamos, kad neįgaliems vaikams turi būti suteiktos galimybės lygiai su kitais vaikais visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir primindamos įsipareigojimus šioje srityje, kuriuos prisiėmė valstybės, Vaiko teisių konvencijos dalyvės;
  • s) pabrėždamos būtinybę atsižvelgti į lyčių aspektą dedant visas pastangas skatinti visapusišką neįgaliųjų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą;
  • t) pabrėždamos, kad dauguma neįgaliųjų gyvena skurdo sąlygomis, ir šiuo požiūriu pripažindamos itin svarbų poreikį spręsti skurdo neigiamo poveikio neįgaliesiems problemą;
  • u) atsižvelgdamos į tai, kad taikos ir saugumo sąlygos, grindžiamos visišku Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintų tikslų ir principų paisymu ir galiojančių dokumentų žmogaus teisių srityje laikymusi, yra būtinos siekiant suteikti visišką apsaugą neįgaliesiems, visų pirma ginkluotų konfliktų ir užsienio okupacijos metu;
  • v) pripažindamos fizinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos, sveikatos ir švietimo, informacijos ir ryšių prieinamumo svarbą sudarant neįgaliesiems galimybes visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;
  • w) suvokdamos, kad kiekvienas asmuo, turintis pareigų kitiems asmenims ir bendruomenei, kuriai jis ar ji priklauso, privalo siekti, kad būtų skatinamos ir būtų paisoma Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje pripažintų teisių;
  • x) įsitikinusios, kad šeima yra prigimtinis ir pagrindinis visuomenės vienetas ir ji turi teisę, kad ją gintų visuomenė ir valstybė, ir kad neįgaliesiems ir jų šeimos nariams turėtų būti užtikrinta būtina apsauga ir parama, kad šeimos galėtų prisidėti prie visapusiško ir lygiateisio neįgaliųjų naudojimosi teisėmis;
  • y) įsitikinusios, kad viena visa apimanti tarptautinė konvencija, skirta neįgaliųjų teisėms ir orumui skatinti ir apsaugoti, reikšmingai prisidės, kad būtų ištaisyta labai nepalanki neįgaliųjų socialinė padėtis, ir skatins jų lygų dalyvavimą pilietinėje, politinėje, ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje srityse tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose valstybėse.

Daugiau informacijos: Priede