Žmonių su negalia organizacijų pozicija dėl Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-523 / 2017 05 23

2017-05-23

 

Didžiausia žmonių su negalia organizacijų asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas, jungianti 13 nacionaliniu lygiu veikiančių negalios organizacijų, palaiko ir pritaria Seimo nario Justo Džiugelio inicijuotos Seimo darbo grupės rengiamam socialinių įmonių įstatymo pakeitimų projektui.

Pastaruosius ketverius metus Lietuvos neįgaliųjų forumas kritikavo šiuo metu veikiantį socialinių įmonių įstatymą, todėl labai vertiname ir dėkojame Seimo narių grupei – ypač Justui Džiugeliui, Aušrai Maldeikienei ir Ingridai Šimonytei – už prisiimtą atsakomybę žmonių su negalia įdarbinimo sistemą keisti iš esmės.

Stebėdami aktyvų socialinių įmonių pasipriešinimą minėtoms pataisoms, norime viešai išdėstyti argumentus, rodančius, kad pokyčiai yra būtini siekiant efektyvesnio, tvaresnio ir teisingesnio žmonių su negalia įdarbinimo modelio.

 

1. Socialinių įmonių įstatymu skiriama parama darbdaviams – socialinėms įmonėms – netikslinga ir neefektyvi.

Lietuvoje yra apie 170 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia. Šiuo metu tik 47 000 (apie 27 proc.) žmonių su negalia dirba. Šis skaičius nesikeičia paskutinius dešimt metų, nors finansavimas žmonių su negalia įdarbinimui auga. ES vidurkis – žmonių su negalia dirba daugiau nei 40 procentų. 2016 m. duomenimis, 6 231 žmogus su negalia dirbo socialinėse įmonėse ir jų darbo vietoms išlaikyti buvo skirta 23,8 mln. eurų iš ES lėšų ir valstybės biudžeto. Taigi, vieno darbuotojo su negalia išlaikymas socialinėje įmonėje vidutiniškai sudarė 3 820 eurų per metus tiesioginių subsidijų.

4,5 mln. eurų subsidijų buvo suteikta ne socialinių įmonių darbdaviams įdarbinant 3 300

darbuotojų su negalia, taigi vieno darbuotojo su negalia išlaikymas atviroje darbo rinkoje

sudarė vidutiniškai 1 360 eurų. Tai reiškia, kad darbdaviai atviroje darbo rinkoje įdarbindami žmogų su negalia gauna vidutiniškai 2,8 karto mažesnę paramą nei socialinių įmonių atstovai.

Likusius beveik 37 000 darbuotojų su negalia įdarbinę darbdaviai atviroje darbo rinkoje negavo visiškai jokios paramos. Nors nedarbingumo lygio struktūra dirbančiųjų socialinėse įmonėse ir atviroje darbo rinkoje reikšmingai nesiskiria.

Socialinės įmonės aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir teikia paslaugas valstybiniam sektoriui. Iš 170 socialinių įmonių - 46 įmonės teikia įvairaus pobūdžio paslaugas (statybų ir medicininių atliekų utilizavimo, pastatų priežiūros ir valymo, konsultavimo). 2015-2016 metais socialinės įmonės dalyvaudamos viešuosiuose mažos vertės pirkimuose sudarė sutarčių už 18 mln. eurų. Tai reiškia, kad Lietuvos biudžetas kai kurioms socialinėms įmonėms už neįgaliųjų darbą sumoka dvigubai, t.y. socialinė įmonė gauna darbo užmokesčio kompensaciją iš Darbo biržos (nuo 65 iki 75 procentų įdarbinto neįgaliojo algos) ir pajamas kaip paslaugos teikėjas (už jau atliktą neįgaliųjų darbą) taip pat iš valstybės biudžeto. Todėl Socialinių įmonių veiklos finansavimas valstybei kainuoja jau nebe 24 mln. eurų, tačiau 33 mln. eurų mln. Eurų per metus.

Būtina įvertinti ir tai, kad socialinės įmonės atleistos nuo pelno mokesčio ir tai sudaro,

Finansų ministerijos duomenimis, apie 2,7 mln. eurų nesumokėto mokesčio.

Taigi, iš viso socialinės įmonės valstybei kainuoja 35,7 mln. eurų. Atitinkamai vienas

darbuotojas su negalia – vidutiniškai apie 5 028 Eur. Tuo metu, kaip jau minėjome, už ne

socialinėje įmonėje dirbantį darbuotoją valstybė darbdaviui skiria vidutiniškai 1 360 eurų.

Primename, kad šią paramą gauna mažuma atviros rinkos darbdavių, tuo metu socialinės

įmonės subsidijas gauna už kiekvieną įdarbintą žmogų su negalia.

Jeigu tas pačias socialinėms įmonėms skirtas lėšas, t.y. 35,7 mln. eurų orientuotume į paramą ne socialinių įmonių darbdaviams, pagal užimtumo rėmimo įstatymą galėtume įdarbinti ne 6 231 neįgalųjį, kiek dabar dirba socialinėse įmonėse, bet daugiau kaip 26 000 žmonių su negalia.

Tai atspindi finansinį esamo socialinių įmonių paramos modelio neefektyvumą ir

ne proporcingumą lyginant socialinių įmonių ir atviros darbo rinkos darbdavių rėmimą.

Nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios (2004 m. socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų

skaičius padidėjo beveik 10 kartų (nuo 655 iki 6 231 (2016 m)) , o joms skiriamos tiesioginės subsidijos – beveik 20 kartų ( nuo 1,2 mln. eurų iki 24 mln. eurų). Per visą įstatymo veikimo laikotarpį socialinėms įmonėms skirta daugiau kaip 150 mln. eurų.

 

2. Šiuo metu veikiantis socialinių įmonių įstatymas skatina žmonių su negalia segregaciją, riboja jų darbo galimybes ir prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams.

Socialinės įmonės garantuoja ribotos dalies žmonių su negalia užimtumą, tačiau nesuteikia visavertės integracijos, nes įdarbindamos daugiausiai žmones su negalia, savo esme jos yra uždaros ir segregacinės.

Tai, kad socialinėms įmonėms skiriama gerokai didesnė parama nei atvirai darbo rinkai, rodo, jog valstybė skatina žmonių su negalia segreagaciją. Taip yra ribojamas ir šios visuomenės grupės darbo pasirinkimas, nes socialinės įmonės negali pasiūlyti darbo pobūdžio įvairovės.

Šią Lietuvos žmonių su negalia įdarbinimo sistemos ydą pastebėjo ir Jungtinių Tautų

Organizacija. 2016 m. balandžio mėnesį Lietuvos Vyriausybė pateikė valstybinę ataskaitą

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetui apie įgyvendinamą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų

teisių Konvenciją ir Lietuvai buvo skirta rekomendacija dėl nepakankamos pažangos žmonių su negalia įdarbinimo srityje:

“Komitetui daug susirūpinimo kelia dažnas „nedarbingumo“ sąvokos vartojimas, dėl kurio

asmenų su negalia užimtumo lygis yra žemas, taip pat daug susirūpinimo kelia susitelkimas į atskirtą darbo aplinką, pavyzdžiui, socialines įmones, kurioms skiriamos Europos Sąjungos lėšos. Komitetas Valstybei, Konvencijos šaliai, rekomenduoja glaudžiai bendradarbiaujant su asmenis su negalia atstovaujančiomis organizacijomis panaikinti asmenims su negalia taikomą „nedarbingumo“ sąvoką, bei sukurti ir įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, kurios didintų asmenų su negalia užimtumą atviroje darbo rinkoje, panaikinant atskirto darbo aplinką bei nukreipiant investicijas į profesinį lavinimą, darbo vietų pritaikymą, tinkamą sąlygų pritaikymą, bei privataus ir viešojo sektoriaus darbdavių mokymus, kaip numatyta Darnaus vystymosi tikslo nr. 8 uždavinyje 8.5”.

3. Esamas Socialinių įmonių modelis neužtikrina ilgalaikio žmonių su negalia įgalinimo darbo rinkoje

Esamas Socialinių įmonių modelis reikalauja nuolatinių subsidijų tai pačiai socialinei

problemai spręsti, tačiau pats įstatymas socialinės problemos (bedarbystės) nesprendžia, t.y. sukurtas mechanizmas nuolat reikalauja augančių valstybės injekcijų tam pačiam įdarbintų neįgaliųjų ratui.

Jeigu valstybės parama būtų skiriama darbo vietoms pritaikyti, moderniai technikai įsigyti,

žmonių su negalia kvalifikacijai kelti, mokymams ar paslaugoms, žmonės su negalia

palaipsniui būtų įgalinti dirbti su mažesnėmis subsidijomis arba visiškai be paramos. Tai

reikšmingai prisidėtų prie problemos sprendimo.

 

4. Alternatyvaus įdarbinimo modelio poreikis

Vertinant žmonių su negalia įsidarbinimo tendencijas Lietuvoje, kitų šalių patirtį ir

tarptautinių negalios organizacijų rekomendacijas, šiai grupei ypač reikalingos tikslingos

pagalbos ir palaikymo darbo rinkoje paslaugos: kompetencijų kėlimas, mokymai, darbo

asistentai, atvejo vadybininkai, tarpininko ir kitos pagalbos formos įsidarbinant, dirbant ir

išsilaikant darbo vietoje. Tam tikrais atvejais tikslinga skirti paramą specialiai darbo įrangai

įsigyti, aplinkai pritaikyti, darbo sąlygoms įvertinti, transportui ar papildomoms poilsio

dienoms kompensuoti.

Toks modelis būtų gerokai tvaresnis ir ilguoju laikotarpiu ekonomiškai efektyvesnis, nes

atviroje darbo rinkoje prisitaikiusiems žmonėms reikėtų mažiau paramos.

Lietuvos neįgaliųjų forumo organizacijos siūlo alternatyvių priemonių paketą išbandyti

pilotinio projekto metu keliose savivaldybėse. Tai leistų įvertinti ir patikrinti naujas paslaugas bei diegiamus modelius be didesnių nuostolių.

Toks preliminarus paslaugų paketas atitinka Lietuvos neįgaliųjų forumo atliktos narių

apklausos rezultatus, taip pat žmones su negalia įdarbinančios agentūros SOPA bei Lietuvos Socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto atstovų rekomendacijas.

Vertinant esamą socialinių įmonių sistemą pagal tokių paslaugų teikimą, rezultatai yra

nuviliantys: daugiau nei 90 procentų subsidijų iš socialinių įmonių gaunamos paramos buvo panaudojamos darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, taigi alternatyvių paslaugų galimybės visiškai neišnaudojamos. Asmeninio asistento paslaugas, įrangos pritaikymą naudojo kelios kurčiųjų ir aklųjų įmonės. Kitos, priešingai, pasinaudojo įstatymo sukurta lengvata, tačiau pagalbos paslaugų neteikė (Valstybės kontrolės ataskaitos 2014 m., 2015 m).

Mes vertiname kiekvieną dirbantį žmogų su negalia ir apgailestaujame, kad dalis mūsų bendruomenės atstovų tapo socialinių įmonių įkaitais kovoje už šio verslo privilegijas, o ne žmonių su negalia interesus. Kiekvienam žmogui darbas yra esminė savarankiškumo, gerovės ir savirealizacijos sąlyga, todėl suprantame dabar socialinėse įmonėse dirbančių žmonių nerimą.

 

Siekdami, kad žmonės su negalia nebūtų priklausomi nuo vieno verslo sektoriaus ir turėtų platesnes galimybes būti remiami bet kurioje įmonėje, prašome Seimo narių ir Vyriausybės atstovų palaikyti Seimo darbo grupės parengtą socialinių įmonių įstatymo pakeitimų projektą.

Šį įstatymą vertiname kaip būtiną žmonių su negalia įdarbinimo reformos pirmą žingsnį. Kitas žingsnis – iš esmės naujos paramos sistemos reglamentavimas.

Informuojame, kad šis laiškas yra bendra asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas narių pozicija.

Mūsų nariai:

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga;

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis”;

Lietuvos parolimpinis komitetas;

Aplinka visiems;

Psichikos sveikatos perspektyvos;

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga;

Lietuvos neįgaliųjų draugija;

Lietuvos kurčiųjų draugija;

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“;

Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA;

Lietuvos žmonių su psichikos sutrikimais globos bendrija;

Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija;

Spina Bifida ir Hidrocephalia asociacija;

Prezidentė                                                                     Dovilė Juodkaitė