Kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paskelbė informacinį pranešimą, kuriame išsamiai pristatoma dabartinė padėtis, susijusi su neįgalių asmenų teise balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.

Pranešimas „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti EP rinkimuose“ rodo, kad nepaisant daugelio privalomų teisinių dokumentų, kuriais saugomos neįgaliųjų teisės ES, milijonai jų negalės arba jiems nebus leista balsuoti šį pavasarį vyksiančiuose rinkimuose arba jie gali dėl to patirti tam tikrų sunkumų.

Pranešimo autorius Lenkijos atstovas Krzysztof Pater pažymėjo: „Šis pranešimas atskleidžia negražų Europos veidą – realybę, kuri labai skiriasi nuo mūsų lūkesčių, nuo pagrindinių tarptautinių teisės aktų ir politinių pareiškimų.“

Užsimindamas apie Europos Parlamento neseniai pradėtą rinkimų kampaniją ir šūkį Šį kartą balsuosiu, K. Pater pasakė: „Atrodo, kad vienintelis sprendimus priimančių asmenų ir žiniasklaidos rūpestis yra kaip ES piliečius privilioti prie balsadėžių. Tačiau daug negalią turinčių žmonių tepasakytų, kad jie ir vėl negalės balsuoti dėl jų šalyje vis dar egzistuojančių techninių kliūčių arba kad ir šį kartą pagal nacionalinę teisę jiems nebus leidžiama balsuoti.“

Pranešime nurodoma, kad milijonai rinkėjų negalės balsuoti dėl techninių kliūčių balsavimo apylinkėse, kuriose neatsižvelgiama į poreikius, susijusius su įvairaus pobūdžio negalia.

Be to, manoma, kad apie 800 000 psichinės sveikatos problemų ar protinę negalią turinčių ES piliečių dėl 16-oje valstybių narių galiojančių nacionalinių taisyklių atimama teisė balsuoti. EESRK tai kelia ypač didelį susirūpinimą.

Devyniose ES šalyse tokie asmenys automatiškai netenka teisės balsuoti sumažėjus jų teisiniam veiksnumui arba jiems paskyrus globėją. Pagal septynių šalių nacionalinius teisės aktus jų balsavimo gebėjimus individualiai vertina teismai arba medicinos tarnybos.

Su balsavimo teisių atėmimu susijusios procedūros valstybėse narėse labai skiriasi. Vienose jų ši tvarka skirta tik tiems asmenims, kurių sveikatos būklė yra labai sunki ir kurie negeba palaikyti jokio kontakto su kitais žmonėmis, tuo tarpu kitose šalyse tūkstančiams žmonių tenka įveikti sudėtingą procesą, kurio metu kartais netgi tenka atlikti bendrųjų žinių testą ir atsakyti į klausimus iš fizikos arba istorijos srities (pavyzdžiui, „Koks yra šviesos greitis?“ arba „Kas buvo Jakaterina Didžioji?“).

Skaičiai taip pat skiriasi – Portugalijoje apie 100 žmonių negali pasinaudoti savo teise balsuoti, o Vokietijoje ir Lenkijoje tokių žmonių atitinkamai yra 82 000 ir 90 000.

Kalbant apie technines kliūtis, rinkimų apylinkių pritaikymo neįgaliųjų poreikiams klausimas valstybėse narėse sprendžiamas labai įvairiai. Šešios šalys neturi jokių taisyklių dėl rinkimų apylinkių prieinamumo negalią turintiems žmonėms. Ir nors vienuolikoje ES valstybių narių taikomas bendras principas, pagal kurį visos rinkimų apylinkės turi būti pritaikytos, faktiškai šis prieinamumas suprantamas gana siaurai.

„Valdžios institucijos dažnai balsavimo apylinkę apibrėžia kaip „prieinamą“ jau tada, kai į ją gali patekti neįgaliųjų vežimėliais besinaudojantys asmenys, neatsižvelgiant į asmenų, turinčių daugelio kitų rūšių negalią, poreikius. Didžioji dauguma ES balsavimo apylinkių nėra visapusiškai pritaikytos asmenų, turinčių skirtingų rūšių negalią, poreikiams“, – nurodė K. Pater.

Net 18-oje valstybių narių aklieji rinkėjai neturi galimybės balsuoti savarankiškai. Aštuoniose valstybėse narėse nėra alternatyvaus balsavimo (balsavimo paštu, elektroninio balsavimo arba balsavimo naudojantis mobilia balsadėže) galimybės. Tai reiškia, kad tas, kuris negali fiziškai atvykti į balsavimo apylinkę, negalės atiduoti savo balso. 12-oje valstybių pagal nacionalines taisykles neleidžiama rinkėjams pagal gyvenamąja vietą paskirtos balsavimo apylinkės pakeisti kita, kuri geriau tiktų negalią turintiems asmenims.

Tačiau nepaisant to, kad realybė gana niūri, pranešime yra ir vilties teikiančių ženklų. Jame išvardijama 200 gerosios praktikos pavyzdžių ir teigiamų sprendimų kiekvienoje valstybėje narėje.

Pavyzdžiui, Rumunijoje rinkėjams leidžiama kandidato pavardę pažymėti antspaudu, kurį duoda rinkimų komisija. Lietuvoje valdžios institucijos pateikia internetinį žemėlapį, kuriame nurodytos rinkėjams su judėjimo negalia labiausiai tinkančios balsavimo apylinkės. Visi Estijos piliečiai gali balsuoti elektroniniu būdu. Danijoje rinkėjai tam tikrose balsavimo apylinkėse gali balsuoti iš anksto, iki rinkimų likus nuo trijų savaičių iki dviejų dienų.

Pranešime taip pat pateikiami naujausi teigiami pokyčiai šalyse, pavyzdžiui, siekis visiškai panaikinti visų piliečių, kuriems taikoma globa, automatišką balsavimo teisių atėmimą.

Trečiadienio plenarinėje sesijoje EESRK nariai vieningai balsavo už tai, kad pranešimas būtų perduotas ES institucijoms, nacionalinėms vyriausybėms, taip pat neįgaliesiems atstovaujančioms arba didžiausią dėmesį žmogaus teisėms skiriančioms NVO.

K. Pater teigia, kad šio pranešimo tikslas nėra kritikuoti kurią nors ES šalį. EESRK tikisi, kad šis pranešimas ir jame pateikiami teigiami pavyzdžiai padės sprendimus priimantiems asmenims tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu parengti visapusiškus sprendimus, kuriais būtų pašalinamos teisinės ir techninės kliūtys, trukdančios didelei ES piliečių grupei naudotis savo pagrindinėmis teisėmis. Jis taip pat turėtų būti naudingas nevyriausybinėms organizacijoms, nacionaliniu lygmeniu kovojančioms už šių piliečių balsavimo teises.

„Jei būtų įgyvendinta geriausia visų šalių patirtis, būtų sukurta ideali sistema, pagal kurią kiekvienas negalią turintis ES pilietis galėtų ne tik naudotis visomis balsavimo teisėmis, bet ir pasirinkti patogiausią būdą išreikšti savo valią,“ – nurodė jis.

„Tikiuosi, kad šis pranešimas padės sukurti taisykles, užtikrinančias, kad nei iš vieno ES piliečio nebūtų atimta jo teisė balsuoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose,“ – teigė K. Pater.

Bendroji informacija

Šis pranešimas parengtas remiantis 2016–2018 m. visose ES valstybėse narėse, išskyrus JK, atliktomis apklausomis. Jame pateikiamą informaciją daugiausia suteikė už rinkimų procesą atsakingos valdžios institucijos ir neįgaliesiems atstovaujančios bei juos remiančios nevyriausybinės organizacijos, taip pat Europos Parlamento nariai ir Europos neįgaliųjų forumo atstovai.

Nuorodos

Visą pranešimo tekstą visomis ES kalbomis galima rasti čia: https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/information-reports/real-right-persons-disabilities-vote-ep-elections

lietuvių kalba: https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/qe-02-19-153-lt-n.pdf

Pranešimo santrauką (brošiūrą) anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų ir lenkų kalbomis galima rasti čia: https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/publications-other-work/publications/breaking-down-barriers-persons-disabilities-and-their-right-vote-european-parliament-elections

Klausymo dėl EP rinkimų prieinamumo ataskaitą galima rasti čia (anglų, prancūzų ir italų kalbomis): https://www.eesc.europa.eu/en/news-media/news/no-stone-should-be-left-unturned-ensuring-eu-elections-are-accessible-all