Žurnalai

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Viltis" ketvirtinis žurnalas VILTIS. Pradėtas leisti 1997 m. rugsėjo mėn.

 

Mieli žurnalo skaitytojai, įpusėjus vasarai  atspausdintas ir antrasis žurnalo "Viltis" numeris. Vasaros džiaugsmų ir malonumų gausoje suraskite vieną kitą minutėlę žurnalą  paskaityti:

<... Deja , dar ir šiandien taip ilgai lauktos kompleksinės paslaugos bendruomenėje tėra veikiau graži išimtis. Paskirtos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir planuoti įgyvendinti bandomieji projektai kol kas neatnešė apčiuopiamos naudos. Valdžios institucijos, atsakingos už skubų socialinės globos sistemos pertvarkos vykdymą iš įvairių priimtų „tvarkų ir nutarimų“ susirentė aukštas ir neįveikiamas popierines sienas tarp savęs ir neįgaliųjų, jų šeimų, tėvų ir globėjų ar jiems atstovaujančių organizacijų.

Daugiau nei keistai belieka vertinti reikalavimus turėti veiklos licenzijas naujos kokybės bandomosioms bendruomeninėms paslaugoms. Akivaizdu, kad visi reikalavimai dalyvauti skelbiamuose konkursuose pritaikyti jau veikiančioms socialinės globos įstaigoms. Žinau ne vieną tokią įstaigą, kurioje prireikus tai išnešami iš kambarių, tai vėl įnešami baldai ir lovos tokiu būdu tenkinant reikalavimus naujo tipo paslaugų teikimui. Be to, licenzijas tokios jau veikiančios įstaigos turi, nes pati socialinės globos įstaigų licencijavimo tvarka buvo rengiama didelių stacionarių socialinės globos įstaigų veiklos pagrindu.

Taigi viskas lyg ir aišku. Visažiniai, kurie tariasi viską suprantantys apie tai, ko reikia vienai ar kitai pažeidžiamų žmonių grupei, sėkmingai „įsisavina“ pinigus, teikia tvarkingas ataskaitas ir aiškiai duoda suprasti, kad jų trukdyti nevalia....> Dana Migaliova, str. "Kai neatsakytų klausimų vis daugėja..."

<... Dainius. Sužinojau, kas yra emocija, kaip atpažinti pyktį, kai pyksta kitas arba kai aš pats pykstu. Dabar žinau, kam reikia daugiau pagalbos, pavyzdžiui, vežimėlyje sėdintiems vaikinams.

Patiko naudotis kortelėmis: žalia – viskas puikiai, geltona – turiu klausimą, raudona – „stop“.

Labiausiai patiko žaidimas „Vaiduoklis“: reikėjo pasakyti kito vardą ir gaudyti. Patiko eiti prie jūros, vaikščioti pajūriu. Tada kildavo daug minčių: ką veikti su draugais, kokį vaidmenį pasirinkti teatre. Prisiminiau filmą, kuriame Leonardo Di Caprio vaidina įsimylėjusį romantiką. Labai pradžiugino susitikimas su dviem dideliais haskių veislės šunimis, jie man pasirodė labai mieli, juos pakalbinau.

Po mokymų esu drąsesnis ir labiau pasitikiu savimi, man ėmė labiau rūpėti neįgaliųjų klausimai...> str. "Mokymai "Atstovavimas sau" - kas tai?"

 

Ištrauka iš bendrijos "Viltis" asociacijos  vadovės Danos Migaliovos straipsnio: "Gyvenimas eina į priekį".

<Šiemet švenčiame Socialinės globos įstaigų pertvarkos plano trejų metų sukaktį. O kas gi pasikeitė? Ar bent kiek pajudėjome į priekį? Ar daug atsirado alternatyvių bendruomeninių paslaugų neįgaliesiems? Deja, turiu labai apgailestaudama pripažinti – realių matomų pokyčių taip ir nesulaukėme, gal tik kiek pajudėjo reikalai vaikų globos sistemoje. Bet už tai, kad pokyčiai prasidėtų, teko sumokėti labai didelę kainą – patirti vaikų netektis, susidurti su sulaužytais gyvenimais. Neįgaliųjų bendruomenės, ypač vaikai ir suaugusieji, turintys psichosocialinę negalią, jų tėvai ir globėjai, vis dar tebelaukia apčiuopiamų pokyčių. Po susitikimo su socialinės apsaugos ministru ir jo komanda supratome, jog turime būti pasirengę ginti savo žmonių interesus visais demokratinėje valstybėje leistinais būdais. Daugiau negalime ir nenorime klausytis paaiškinimų, kad „valstybėje nėra lėšų“, o „visuomenė nepasiruošusi“.Pabodo amžina daina, jog turime daug „nesupratingų tėvų“.>...

 

<... Taigi belieka viltis, kad naujai išrinkti politikai ir paskirti valdininkai pagaliau supras: yra negalių ir būklių, kurių nekompensuosi nei labiausiai pritaikyta pagalbine technika, nei naujausiomis informacinėmis technologijomis, o ir vaistais neišgydysi. Tokie jau tie mūsų vaikų, mokinių, globotinių raidos ir elgesio ypatumai. Jiems visada, visą gyvenimą reikės žmogaus greta. Žmogaus, kuris padėtų gyventi, išgyventi, matyti, susikalbėti, nueiti, suprasti, pajausti. Atrodytų, ar tai tiek jau daug? Ir daug, ir mažai. Tiesiog reikia rimtai apsispręsti dėl asmeninio asistento sutrikusio intelekto asmeniui įteisinimo ir apmokėjimo. Tokiu keliu eina visas pasaulis. Labai gaila, kad iki šiol Lietuvoje negalios samprata yra suvienodinama, nenorint pripažinti specialiųjų sutrikusios raidos vaikų ir suaugusiųjų poreikių. Visi esame labai skirtingi, visada bus žmonių, kuriems reikės pagalbos visą gyvenimą, kiekvieną dieną, kiekvieną valandą....>  Asociacijos vadovė  Dana Migaliova, str. "Metų sandūroje – ir nuveikti darbai, ir nauji iššūkiai"

Mieli "Vilties" tinklapio lankytojai, siūlome „pavartyti" žurnalo „Viltis" trečiąjį numerį.

Paaiškėjo konkurso „Aš, tu ir vasara kartu“ nugalėtojas. Juo tapo Arūnas Janušauskas iš Šiaulių rajono Aukštelkės socialinės globos namų. Keturiasdešimt dviejų metų vyras gyvena juose nuo 2007-ųjų. Jis aktyviai sportuoja ir skina laurus varžybose, yra labai darbštus ir paslaugus. Arūnui patinka fotografuoti, dalyvauti įvairiose veiklose ir renginiuose, jis turi akvariumą, kurį stropiai prižiūri.  Dvi Arūno nuotraukos surinko daugiausia balsų. Dėkojame Aukštelkės socialinės globos namų darbuotojams, kad paragino Arūną dalyvauti konkurse ir atsiuntė jo nuotraukas.

  Ištrauka iš bendrijos "Viltis" asociacijos  vadovės Danos Migaliovos straipsnio „216-ųjų pavasaris buvo vėlyvas, bet gaivus“

 

<...Dar praeitų metų pabaigoje, o vėliausiai šių metų pradžioje turėjo būti paskelbti konkursai bendruomeninių paslaugų, kaip alternatyvos institucinei globai, bandomieji projektai. Mūsų organizacija taip pat labai tam ruošėsi: važinėjome po savivaldybes, kalbėjomės su vietos politikais ir specialistais, tarėmės, kaip organizuosime minėtus bandomuosius projektus. Dabar darosi aišku, kad atlikti darbai tebuvo pinigų ir laiko švaistymas, nes iki šiol konkursai nepaskelbti ir aš labai abejoju, ar Europos kirtos piniginės paramos lėšos bus naudojamos kaip planuota iš pradžių.

 

 LOGO lengvai skaitoma kalbaGyvenimo atgal jau nepasuksi...

 

Šie metai pasaulyje neramūs.

Gelbėdamiesi nuo karo į Europą atvyksta daug pabėgėlių.

Bet Lietuvoje jie apsistoti nenori.

Mūsų šalyje daug žmonių ir taip gyvena skurdžiai.

Jie nesijaučia saugūs ir tikri dėl ateities.

 

 

Mielieji prenumeratoriai, žurnalo „Viltis“ rengėjai 2016 metais linki daug prasmingų darbų, daug sveikatos ir tikisi Jūsų dėmesio ir šiuose prasidėjusiuose metuose.

Nepamirškite, kad  2016 metų prenumerata prasidėjo (išsamiau - žurnalo „Viltis“ 2015 m. nr. 4, ketvirto viršelio puslapyje).

 

 Asociacijos vadovės D. Migaliovos straipsnio  “Kai planų daugėja, o biudžetas mažėja"  ištrauka


 <… Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo įgyvendinti jau patvirtintą „Perėjimo nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje“ pertvarkos planą. Rengiami naujų pagalbos formų aprašai, tariamasi dėl socialinės partnerystės principų, aiškinamas paslaugų bendruomenėje poreikis. Tai didelis žingsnis į priekį.

Asociacijos vadovės D. Migaliovos straipsnio „Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios“...  ištrauka


  <... Šį rudenį įvyks rinkiminė mūsų organizacijos konferencija. Tad labai kviečiu visus organizacijos narius – ir jaunus, ir vyresnius – aktyviai įsitraukti į diskusijas ir siūlyti, ką ir kaip turėtume keisti savo veikloje. Rinkdami delegatus į konferenciją vietose labai gerai apgalvokite kandidatus į „Vilties“ bendrijos Respublikinę tarybą. Nesinorėtų, kad į ją patektų tokie žmonės, kurie gali kartą per ketverius metus garsiai ir skambiai pakalbėti, o kasdienėje, daugiausiai pastangų reikalaujančioje veikloje nedalyvauja. Raginčiau gerbiamus organizacijos narius rinkti tuos tėvus, šeimos narius, specialistus, kurie gali skirti organizacijai laiko, suteikti žinių, turi gebėjimų dalytis, burti apie save panašaus likimo bičiulius.

 Ištrauka iš „Vilties“ asociacijos vadovės straipsnio „Nauji metai – nauji rinkimai“


 <Praėję metai mūsų organizacijai buvo be galo turtingi renginiais, veiklomis, sukaktuvėmis, bendravimu su draugais ir bičiuliais. Tiesa, netrūko ir labai daug nerimą keliančių įvykių, atsivėrė seni sopuliai pačioje organizacijoje ir santykiuose su vietos valdžia. O įžengus į šiuos metus labiausiai neramu dėl pačios organizacijos vienybės ir stiprybės, produktyvaus bendradarbiavimo tarpusavyje ir už organizacijos ribų.>...

Puslapis 1 iš 8